Festivalis šeimai „Čia visa Lietuva“ » Naujienos
| Didžiausias festivalis šeimai Rumšiškėse subūrė visą Lietuvą | 2011-05-19 |
Praėjusį savaitgalį šalies gyventojai ir svečiai Tarptautinės šeimos dienos proga kaip viena didelė šeima rinkosi Rumšiškėse, Lietuvos liaudies buities muziejuje, – susipažino su gražiausiomis lietuvių tautos tradicijomis ir puoselėjo bei stiprino vieną pamatinių vertybių – tarpusavio ryšį.„Davė garo“ liaudiškos kapelos
Antri metai VšĮ „Combo concert“ organizuojamą didžiausią Lietuvoje visai šeimai skirtą renginį „Čia visa Lietuva“ gegužės 13 dieną Miestelio scenoje pradėjo ir nei kartais pasirodančio lietaus, nei vakaro šaltuko neišsigandusius susirinkusiuosius dainuoti kvietė LTV etnografinės vakaronės „Duokim garo“ finalinio koncerto dalyviai. Publiką linksmino Mažeikių rajono Tikšlių kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Subatvakaris“ (vad. A. Erlickas), Punsko lietuvių kultūros namų liaudiškos muzikos kapela „Klumpė“ (vad. J. Zakarevičius) bei Nidos kultūros ir turizmo centro „Agila“ liaudiškos muzikos kapela „Joldija“ (vad. L. Jaunutis).
Džiaugėsi unikalia renginio idėja
Festivalį paskelbus pradėtu, gegužės 14–15 d. nuo pat ryto iki vakaro visuose Liaudies buities muziejaus teritorijoje išsidėsčiusiuose etnografiniuose regionuose gausiam žiūrovų būriui buvo suteikiama galimybė iš arčiau pažinti tautinį paveldą, turiningai, linksmai ir įsimintinai praleisti laiką. „Labai džiaugiamės, kad organizuojami tokie renginiai. Atvykome su dviračiais ir stengiamės pamatyti bei išbandyti visas siūlomas pramogas. Ypač patiko kinologų pasirodymai, Galiūnų čempionatas, lietuvių liaudies žaidimų kiemas – čia ir praleidžiame daugiausiai laiko, nes tai mūsų mažajai labai įdomu“, – pasakojo kauniečių šeima, į festivalį „Čia visa Lietuva“ atvykusi pirmą, bet, kaip jie patys sakė, ne paskutinį kartą. „O man dar labai patiko aitvarai“, – tėvelių pasakojimą papildė keturmetė Urtė.
„Džiugu, kad tiek daug šeimų – tėčių, mamų, senelių, įvairaus amžiaus vaikų – susirinko Rumšiškėse švęsti tarptautinę šeimos dieną. Besišypsantys šventės lankytojai, kurie domisi mūsų šalies kultūros paveldu, tradicijomis, įrodo, kad tokių renginių Lietuvai reikia – jie ugdo, lavina ir praturtina“, – teigė renginio „Čia visa Lietuva“ organizatoriai.
Kvietė į gausybę koncertų
 |
Festivalio šeimai metu net keturiose scenose – Miestelio, Dzūkijos, Žemaitijos ir Suvalkijos – koncertavo populiariosios bei liaudies muzikos grupės, kolektyvai ir atlikėjai. |
Šeštadienį ir sekmadienį publikai buvo suteikiama neeilinė proga iš arti pamatyti daug metų Lietuvos bei užsienio šalių klausytojus džiuginančios septyniasdešimtmetį švenčiančio ansamblio „Lietuva“ pasirodymą – scenoje aidėjo lietuviškos dainos ir šokių melodijos. „Lietuva“ dainavo Lietuvai – skambėjo pirmojo ansamblio veiklos periodo kūrėjų J. Švedo, A. Mikulskio, E. Pilypaičio dainos ir šokiai bei vėliau sukūrusių ryškių tautinės muzikos stilių kompozitorių B. Dvariono, A. Bražinsko, V. Juozapaičio, B. Kutavičiaus kūriniai.
 |
|
Rumšiškėse koncertavo ansamblis „Jonis“, scenoje pasirodė „Kvintos“ vaikinai, stovėti vietoje neleido tautinio meno ansamblis „Nemunas“, skambėjo FolkShok ritmai, bardų muzika. Geriausiųjų dainų repertuarą „Čia visa Lietuva“ publikai pristatė pripažinimą pelnęs kolektyvas „Tele bim-bam“, pasirodė įvairios kapelos, ansambliai, vaikų kolektyvai, susirinkusiesiems Miestelio bažnyčioje buvo skiriama garso meditacija ir klasikinių gitarų melodijos. |
Supažindino su liaudies menu ir amatais
| Festivalyje „Čia visa Lietuva“ visi – tiek suaugusieji, tiek vaikai – galėjo ne tik klausytis linksmos liaudiškos muzikos, bet ir kitomis įvairiomis formomis susipažinti su lietuvių liaudies kultūra, tradicijomis, papročiais. Maži ir dideli turėjo progą lankyti parodas, prisiminti nuotaikingus liaudies žaidimus, amatininkų mugėse įsigyti unikalių lietuviškų gaminių, o ūkininkų turguje – sveikų lietuviškų produktų. Lankytojai įsigijo naminių sūrių, mėsos gaminių, natūralaus medaus ir iš jo pagamintų keksų, matė, kaip buvo kepami šakočiai, turėjo galimybę išbandyti lietuviškus smilkalus, rankų darbo muilus, žolelių arbatas. |  |
Rumšiškėse rinkosi ir liaudies meno kūrėjai, amatininkai – savo kūriniais pasakojo apie istoriją, tradiciją, kultūrinį paveldą. Jie festivalio šeimai „Čia visa Lietuva“ svečiams siūlė ne tik įsigyti unikalių rankų darbo dirbinių, demonstravo savo ilgametę patirtį – kaldino žalvarinius papuošalus, monetas, drožė skulptūras ir namų apyvokos įrankius, vėlė veltinius – bet ir pasakojo apie savo meistrystės paslaptis, leido patiems išbandyti savo jėgas ir sugebėjimus.
Svečius iš Prancūzijos į renginį atvežusi Jurgita pasakojo, kad šis festivalis įdomus ir vertingas tuo, jog parinktos edukacinės programos, pramogos, koncertai puikiai supažindina su lietuvių liaudies kultūra, paveldu. „Smagu, kad esama tokių renginių, orientuotų būtent į etnografiją, folklorą. Čia galima ne tik svečius supažindinti su mūsų kultūra, tačiau ir patiems sužinoti daug dar negirdėtų dalykų“, – pasakojo vilnietė Jurgita.
Pasiektas Lietuvos rekordas
Festivalyje aistras kaitino įvairūs čempionatai ir net buvo pasiektas Lietuvos rekordas.
X-ajame atvirame Lietuvos medkirčių čempionate, kvietusiame visus, besidominčius medžio kirtimo, šakų genėjimo, stiebų pjaustymo technologijomis, rungėsi Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Baltarusijos atstovai (dalyvavo ir pasaulio čempionas estas Andresas Oleskas (Andres Olesk).
 |
„Absoliučioje įskaitoje surinkęs
1614 taškus (naujas Lietuvos rekordas) I-ąją vietą laimėjo III kurso
Miškų ūkio specialybės studentas Gediminas Stasiūnas. Puikiai startavo
ir trečią vietą tarp jaunių laimėjęs II kurso Miškų ūkio specialybės
studentas Tomas Gelbūda. Dar labiau nudžiugino grandinės keitimo
rungtyje jo pasiektas naujas Lietuvos rekordas – 11,75 s. Beje,
ankstesnis (12,50 s) priklausė irgi jam“, – pasakojo Medkirčių
čempionato vyriausiasis teisėjas, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos
kolegijos (KMAIK) lektorius, profesijos mokytojas ekspertas Arūnas
Jurkonis. |
„Čia visa Lietuva“ kvietė išbandyti savo jėgas ir Galiūnų varžybose „Lietuvos galiūnų taurė 2011“ – susirungti su Lietuvos galiūnais profesionalais. „Antrus metus Rumšiškėse rengiamoje Lietuvos galiūnų taurėje dalyvavo 16 dalyvių – 8 mėgėjai ir 8 profesionalai. Čempionatui buvo parengtos šiek tiek lengvesnės rungtys (rąsto kėlimas, estafetė, atkėlimai, akmens perkėlimas, naščių nešimas), nes sezono pradžioje sportininkai dar nėra itin daug treniravęsi“, – apie varžybas pasakojo daugybės čempionatų prizininkas, „Lietuvos galiūnų taurės 2011“ komentatorius Vidas Blekaitis. Varžybų prizininkų trejetuke – Saulius Brusokas (79 taškai), Marius Lalas (74) ir Nerijus Liobikas (66).
Festivalyje Lietuvos barbekiu kepėjų asociacija kvietė į VI–ąjį atvirą Lietuvos grilio čempionatą. Jame dalyvavusios 6 komandos rungėsi ir siekė pelnyti teisėjų palankumą kepdamos šonkauliukus, vištienos, jautienos, kiaulienos patiekalus bei desertus, o jų kapitonai konkurse rodė savo išmonę – komisija išsiaiškino geriausią barbekiu kepėją-kapitoną, kuriuo tapo Justas Ščiukas. 24 asmenų komisija rinko virtuoziškiausią grilį, geriausią serviruotę, apdovanojo už komandos dvasią, rinko publikos populiariausius, tinkamiausią patiekalą visuomeninio maitinimo įstaigose, originaliausią produktų derinį. Susirinkusiųjų ir pačios komandos nuostabai, I-ąją vietą čempionate laimėjo mėgėjai „Meniu.lt“.
 |
„Čia visa Lietuva“ lankytojus džiugino ir festivalio dalyvių paradas, kurio metu susirinkusieji grojant orkestrui žygiavo iš Dzūkijos į Miestelį, „Fotoskrydžio“ paroda, pirčių kiemas, kuriame visi norintieji galėjo būti išplakti, paragauti pirties arbatos, išgirsti žinovų patarimus. Žiūrovų dėmesį traukė ir Žemaitukų veislės arklių pasirodymai, mažiems ir dideliems buvo siūloma stebėti daug teigiamų emocijų suteikusią parodomąją kinologų programą. |
Ovacijų sulaukė kinologų pasirodymai
Gausiam žiūrovų būriui jauniausios Baltijos kinologijos centro kinologės (12 ir 13 metų) parengė pasirodymą – buvo demonstruojami keturkojų draugų paklusnumo elementai. „Mūsų šūkis – jokios prievartos – visiška laisvė augintiniams“, – teigė pristatydamas įvairiausias rungtis (šeimininko kepurės ieškojimo, įvairių bendrojo paklusnumo komandų, šokinėjimo per gyvas kliūtis) kinologas, šunų dresavimo instruktorius Vytautas Gustaitis.
Renginio metu šunys atliko ir kitus daug aplodismentų sulaukusius veiksmus – „sulaikė“ teisės pažeidėjus. Anot V. Gustaičio, pirmiausia reikia išmokyti šunį, kur kąsti. „Kiekvienas judesys yra labai svarbus. Šunys turi išmokti kąsti ne bet kur, o į koją ar ranką“, – susirinkusiems žiūrovams pasakojo V. Gustaitis.
Šunis dresuojančių Silvijos ir Kamilės teigimu, jos visą laisvą laiką skiriančios savo keturkojams draugams Toriui ir Terai. „Treniruočių laiko neskaičiuojame, o 11 mėnesių šuniukai (belgų ir vokiečių aviganiai – aut. past.) viską atlieka noriai, juos dresuojame nuo 2 mėnesių. Tai – jau antri mūsų šunys, taigi viskas vyksta daug paprasčiau“, – vieningai pasakojo jauniausios Baltijos kinologijos centro atstovės.
 |
Kinologų parodomųjų pratybų metu buvo pristatomi ir prieglaudos augintiniai, pasakojama apie naminių bei laukinių gyvūnų gerovę bei priežiūrą. Renginyje buvo suteikiama galimybė juos priglausti savo namuose – geraširdžiai festivalio lankytojai įgijo mielų keturkojų draugų. „Iš viso atsivežėme 5 šuniukus ir 6 kates. Daugiausia jų rasti gatvėse, kai kurie – atnešti į užsienį išvykusių šeimininkų. Žmonės gyvūnėlius mielai pasiima, o priglaudusiems katytes ar šunis dovanojame pašaro visiems metams“, – pasakojo Gyvūnų globėjų asociacijos savanorė Loreta Čičirkienė. |
Katytę Evą pasiėmusioje šeimoje tai – jau šeštas gyvūnas. „Mes jau turime jūrų kiaulyčių, katinų, šunų. Bet kaip galima praeiti pro tokį grožį?“, – teigė katinėlį meiliai glaudžiančios Austėjos tėtis.
Specialios pramogos mažiesiems
| Ypatingas dėmesys renginio metu buvo skirtas mažiausiesiems ir tiems, kurie su džiaugsmu prisimena savo vaikystę. Suvalkijoje sukurta vaikų erdvė atvėrė duris į pasakų karalystę – išpuoštoje scenoje įdomią programą mažiesiems siūlė cirko artistai, parengę programas su gyvūnėliais bei akrobatinius triukus, Kauno Kazio Binkio teatras, kvietęs šokti, dainuoti, žaisti žaidimus, varžytis sporto rungtyse, pabendrauti su žinomų pasakų personažais. Ypač daug dėmesio sulaukė klouno Vytuko pasirodymai: jis liepsną pavertė triušiuku Kendžiu, magiškai išrišinėjo skareles, publikos ovacijomis buvo palydėtas klouno augintinių žiurkyčių pasirodymas. |  |
Prie Suvalkijos scenos rinkosi ir mėgstantieji skaniai pavalgyti – jiems buvo siūloma dalyvauti ledų valgymo varžybose, o prisivalgius „pasportuoti“ vaikų diskotekoje.
Festivalis gausiai susirinkusius mažiausiuosius ir jų tėvelius kvietė užsukti į aitvarų ir milžiniškų muilo burbulų pievas, zoologijos parkelį, skautų stovyklavietę, kur buvo galima paragauti pačių iškeptos duonelės, bei kitas specialiai jiems pritaikytas ir džiaugsmą keliančias Lietuvos liaudies muziejaus kerteles.
Snieguolės Leonavičiūtės, Julijos Prytkovos, Liudo Petruškevičiaus ir KMAIK fotografijos