Trumpai apie mane. Esu moksleivė, šiemet baigiu vienuoliktą klasę. Gyvenu ir mokausi Raudondvaryje. Pradėjau kurti ir dainuoti dar vaikystėje (būdama darželyje), tėčiui pritariant gitara. Šiuo instrumentu išmokau groti taip pat iš tėčio maždaug prieš šešis metus. Kai buvau vaikas, dažnai dainuodavau savo, bet palyginus didelio masto publikai. Atėjusi pas gerb. Algirdą Svidinską (septintoje klasėje), pradėjau savo pasirodymus su asmeninės kūrybos dainomis viešesnėse vietose.

Be dainavimo ir grojimo, mėgstu vaidinti (teatras, pantomima). Laisvalaikiu fotografuoju. Dalyvauju kultūrinėje veikloje, bendradarbiauju organizuojant renginius, bendrauju su žmonėmis. Tai – mano gyvenimo dalis. Esu baigusi muzikos mokyklos fortepijono ir dainavimo klasę.

Dėkoju Dievui ne tik už jūsų kūrybą, bet ir už visas pastangas judinti mūsų kartą ir leisti jai reikštis per dainuojamosios poezijos žanrą. Tai – nuostabus būdas ne tik kurti, bet ir atsakyti sau į kylančius egzistencinius klausimus.

LAURA SLAVINSKAITĖ

Esu užsispyręs, emocionalus žmogus, nenumaldomai siekiantis savo tikslų. Gyvenu savo svajonių susikurtame pasaulėlyje, kiekvieną dieną stengiuosi plėsti jo akiratį, dalintis juo su kitais – išreikšti per kūrybą. Svarbiausia būties užduotis – būti laiminga.

Dainuoju jau nuo mažumės. Savo jėgas išbandžiau „Dainų dainelėje“, vėliau įvairiuose dainuojamosios poezijos konkursuose kur kartu su bičiuliais pavyko nusiskinti ir nevieną laurą. Vienas iš įsimintinesnių laimėjimų – Vilkaviškyje vykęs dainuojamosios poezijos respublikinis konkursas – „dainuojam Salomėją“, kur laimėjome garbingą III vietą. Kiek vėlai susigriebiau, bet vis vien nusprendžiau palankyti ir muzikos mokyklą. Jai atidaviau trejus savo gyvenimo metus. Gitaros pagrindų išmokau dar 5-toje klasėje. Vėliau tobulinau įgūdžius savarankiškai namuose ir, galų gale, sukūriau ir keletą savo autorinių dainų, kuriomis dabar galiu pasidalinti ir su kitais. Pakvietus kur sudainuoti niekada nepasididžiuoju ir neatsisakau. Mylint muziką nesvarbu, kur ją atlikti ir kam... Svarbiausia – KAIP.

VIKTORIJA RAILAITĖ

Muzikuoti pradėjau nuo ketverių metų. Iki dešimties pasirodydavau tai su mokyklos choru, tai šiaip pavieniuose pasirodymuose. Nuo trylikos metų pradėjau dainuoti savotiškame ansamblyje, kuris buvo sudarytas iš kelių merginų... Su viena mergina mėginome laimę „Mažojoje akacijoje“ ir patekome į 2007 metų „Akacijų alėją“.

Nuo keturiolikos mokiausi groti gitara, tačiau ją apleidau ir į rankas vėl paėmiau nuo 16 metų. Tada gimė pirmoji rimta mano kūrybos daina „Aš patildysiu garsus“. Nuo to laiko ėmiau dalyvauti įvairiuose smulkiuose renginiuose savo miestelyje, mokykloje. 2009 m. dalyvavau „Mažojoje akacijoje“, tačiau nepatekau, bet gavau antrosios vietos diplomą. Su merginų ansambliu dalyvavau Salomėjos Nėries konkurse, pelnėme trečią vietą. Nuo to laiko muzikuodavau tik mokyklos renginiuose, o 2011 metais vėl pabandžiau laimę „Mažojoje akacijoje“. Ir man pavyko.

GRETA INDRIŠIŪNAITĖ

Gimiau 1993 m. lapkričio 30 d. Radviliškyje. Darželyje paaiškėjo – pasaulį matau truputį kitaip. Būdavau nuolat užsisvajojusi, su kitais vaikais nespėdavau, o ir pavyti nesistengdavau. Vasaromis lindėdavau kambary ir piešdavau – piešdavau viską, ką tik susukdavo galinga vaiko vaizduotė. Tame darželyje garsėjau, kaip dailininkė. Titulą atsinešiau ir į pradinę mokyklą.

Nuo 2002 m. pradėjau lankyti vietos dailės mokyklą. Buvo ir džiaugsmo, ir ašarų, bet, galiausiai, 2008 m. vasarą ją baigiau labai geru įvertinimu. Dailės mokyklos baigimas buvo didysis lūžis, po kurio dailė užleido vietą muzikai mano gyvenime.

Jau gal metams prieš baigimą buvau „pasinešusi“ į sunkesnę muziką – sunkųjį metalą, roką. Tikras rokas neįsivaizduojamas be gitarų, todėl... Į prašymą dėl gitaros įsigijimo tėvai žiūrėjo skeptiškai, nes šiokia tokia gitara namuose, vis dėlto, egzistavo. Tokia nedidukė rusiška septynstygė, tiesa, nelabai patogi (nuo grifo metalinės stygos pakilusios apie 1 cm). Pagailo močiutei mano pirštų ir įtaisė ji man akustinę „Yamaha“. Nuo tada aš ir gitara nedrąsiai „saviveiklaudavome“ namuose. Atėjo laikas – išlindome ir į viešumą: pradžiai jaukus namiškių būrelis, o vėliau – mokyklos aktų salė. Gerb. muzikos mokytojas T. Kanapinskas mane pastebėjo ir vis pasiūlydavo sudalyvauti tai viename, tai kitame renginyje ar konkurse. Tuomet apie dainuojamąją poeziją dar mažai nutuokiau, tiesiog kūriau taip, kaip sugebėjau.

Kartą mokytojas pametėjo idėją išbandyti jėgas vienoje atrankoje 2010 m. Visai netikėtai mane atrinko ir jau tų pačių metų gegužę vykau į Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijoje rengiamą Lietuvos moksleivių dainuojamosios poezijos konkursą. Ten pasitiko dar didesnė sėkmė (I-ojo laipsio diplomas!), kuri privertė patikėti savimi ir savo kūryba. Nuo tada dainuojamoji poezija atrado kertelę mano sieloje. Įžiebta ugnis stūmė toliau.

Be muzikos pamėgau ir teatrą. Vaidinau keliuose smulkiuose spektaklėliuose mokykloje, o vėliau pasitaikė galimybė su projektu „COMENIUS“ išvykti į Ispaniją. Vaidinimas su svečių šalių atstovais ispanų kalba - įdomi patirtis. Įgavusi pagreitį, pasikinkiusi entuziazmą, 2011 m. drįsau sudalyvauti Šiaulių kultūros centre vykusiame festivalyje – konkurse „Mūsų dienos“, kur ir vėl netikėtai atsidūriau tarp laureatų (nominacija – „Autorinė daina“).

Iš štai aš čia, „Akacijų alėjoje“, tarp talentingų bendraamžių ir žymių atlikėjų. Ta rami, svajinga mergaitė tikrai neįsivaizdavo pasieksianti kažką panašaus...

Ir tik vienas Dievas težino, kur dar keliai mus nuves. Tobulėjimui nėra ribų, bet kartais juk smagu atsigręžti atgal ir pamatyti, kaip aukštai esam užlipę. Kol kas toks vaizdas mane džiugina.

ERIKA GERYBAITĖ

Esu paprasta, niekuo neišsiskirianti moksleivė, besimokanti Šiaulių universiteto gimnazijoje. Save galėčiau apibūdinti kaip patriotę, nenustygstančia vietoje, spontanišką, romantikę, optimistę, kai kuriais atvejais konservatyvių pažiūrų.

Turiu nemažai pomėgių – nemėgstu apsiriboti viena veikla. Žinoma, tai nereiškia, jog aš turiu tūkstančius užsiėmimų, nes, visų pirma, neužtektų laiko, o, visų antra, manau, jog geriau turėti mažiau veiklos, bet nuolat joje gerinti savo įgūdžius. Mėgstamiausi pomėgiai – sportas ir muzika. Sportuoju ir muzikuoju dėl savo pačios malonumo. Abi veiklos man nemažai reiškia. Visiškai nesuderinami pomėgiai, tačiau abu padeda tobulėti ir išlieti susikaupusias emocijas. Šiek tiek neįprastesnis pomėgis – sena muzika. Pradedant nuo 6-ojo dešimtmečio, baigiant dainomis, kurios buvo išleistos bent prieš dešimt metų. Taip pat mane traukia seni filmai, kadangi manau, jog dauguma šiuolaikinių filmų yra subanalėję, kuriami dėl komercinių tikslų. Laisvalaikiais mėgstu gerai išsimiegoti ir leisti laiką su draugais. Kai yra galimybė, stengiuosi pabūti gamtoje, atsipalaiduoti.

Muziką mylėjau jau nuo vaikystės. Nuolat kažką dainuodavau ar niūniuodavau. Pati mėgstu labai įvairių žanrų muziką ir atlikėjus – roką, lyriką, reggi, Andrių Mamontovą, SEL, Mariah Carey. Pirmoji rimtesnė veikla, susijusi su muzika, prasidėjo pradinėse klasėse, kai pradėjau lankyti chorą. Lankiau jį apie 3 metus, tačiau supratau, kad tai ne man ir išėjau. Vėliau vis dar norėjau kažkokio muzikinio užsiėmimo, tačiau neradau sau tinkamo. Kurį laiką nieko doro neveikiau. Vėliau pradėjau kurti. Kūryba prasidėjo gal 7 klasėje ir tęsiasi iki šiol. Vyresnėse klasėse pradėjau lankyti mokyklos gitaros studiją. Ši veikla man patiko, nes apie gitarą svajojau jau būdama trečioke. Tačiau norėjau ne tik groti gitara, bet ir dainuoti. Tada nusprendžiau sudalyvauti mokyklos talentų konkurse. Po šio pasirodymo įvyko lemtingas lūžis, ir mane kviesdavo dainuoti įvairiuose mokyklos renginiuose. Nuo tada visi įsiminė mano atliekamą dainą „Stand by me“.

Šiais metais dalyvaudama dainuojamosios poezijos konkurse „Mūsų dienos 2011“ patekau tarp finalininkų, keliavusių koncertuoti į Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijoje vykusį Respublikinį Dainuojamosios poezijos konkursą. Praėjus kelioms savaitėms po šio renginio, buvau maloniai nustebinta sužinojusi, kad dalyvausiu „Akacijų Alėjoje 2011“.

EMILIJA IR MEDA – Emilija Pakalnytė ir Meda Surkevičiūtė

Pirmą sykį viena kitai nusišypsojome 2008 m. rudenį Vilniaus Užupio gimnazijoje. Kartu su Gabriele Kašauskaite susibūrėme į trio. Gabrielei išvažiavus mokytis į Italiją, kuriame dviese. Aktyviai dalyvaujame mokyklos gyvenime, trejus metus grojome poezijos vakare „Užupio mūza“. Dar didesnės patirties įgavome 2011 metais sudalyvavusios Vilniaus miesto moksleivių dainuojamosios poezijos konkurse, Vaikų ir jaunimo dainavimo konkurse „Nenusigąsk, tai aš...“ Vytautui Kernagiui atminti, Lietuvos respublikiniame moksleivių dainuojamosios poezijos konkurse. Visuose juose užėmėme antrąją vietą.

Iki mūsų susitikimo Meda aštuonerius metus mokėsi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, Pučiamųjų skyriuje (fleitos specialybė). Šiuo metu yra Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos mokinė, groja dviejuose orkestruose: Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos Big Band‘e ir Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijos pučiamųjų orkestre.

Emilija 2000–2008 metais lankė Vilniaus Antano Vienuolio pagrindinę mokyklą, 2001–2002 metais grojo fortepijonu pas Dalią Vyšniauskienę, 2006–2008 metais mokėsi groti gitara Yamaha muzikos mokykloje. Taip pat penkerius metus šoko pramoginius šokius, trejus metus mokėsi piešti įvairiose vietose. Meilę lietuvių liaudies muzikai atrado skautaudama.

Mes kuriame ir grojame, nes gera dalintis gėriu, grožiu, šypsenomis. Esame įsitikinusios, jog dainuojamosios poezijos teksto ir muzikos sintezė suteikia galimybę bendrauti su žmogumi daug intymiau nei vien tik žodžiais ar vien tik garsais. Ji kaip strėlė – taikosi tiesiai širdin. Todėl grojame, stengiamės tobulėti ir toliau sėkmingai kurti savąją istoriją.

UGNĖ MALINAUSKAITĖ

Dalyvauju įvairiuose akciniuose renginiuose, muzikiniuose projektuose, moksleivių autorinių dainų konkursuose („Talentų medžioklė‘‘, „Nebūk abejingas‘‘, „Volunge šauk ąžuole‘‘, „Ave Vita‘‘, „Talentų ringas‘‘, „Muzikinės nominacijos‘‘). Esu nuolatinė miesto ir rajono renginių vedėja. Esu „Dainų dainelė 2004‘‘ laureatė, „Ave Vita‘‘(autorinių dainų konkurso) 2007, 2008 laureatė, „Volunge šauk ąžuole‘‘ 2008m. II vietos nugalėtoja, 2009 m. – I vietos nugalėtoja.

Savo muzikinį kelią pradėjau vaikystėje. Nuo antros klasės lankiau Utenos muzikos mokyklą, mokiausi chorinio dainavimo specialybės, lankiau fortepijono pamokas. Tiek muzika, tiek mokslai – lygiaverčiai dalykai: stengiuosi vienodai skirti dėmesio abejoms sritims, tačiau metams bėgant vis labiau suprantu, jog savo ateitį noriu susieti tik su muzika.

,,NUO UŽUPIO‘‘

Pirmiausiai buvo grupė „Lyjam‘‘, kuri susikūrė Vilniaus Užupio gimnazijoje. 2009 metais laimėjome I vietas Vilniaus ir respublikiniame moksleivių dainuojamosios poezijos konkursuose (MDPK). 2010 m. respublikiniame dainuojamosios poezijos konkurse laimėjome I vietą. Grupės nariai ir sudėtis pasikeitė. Kartu pakeitėme ir grupės pavadinimą. Dabar grupės pavadinimas – „Nuo Užupio‘‘. Nusprendėm nauja sudėtimi išmėginti jėgas MDPK. Laimėjome I vietą respublikoje.

Visos dainos ir beveik visi tekstai – mūsų kūrybos. Rengiame savo koncertus ir ateityje planuojame išleisti savo dainų kompaktinį diską. 3 grupės nariai, kaip solistai, yra dalyvavę ir dalyvauja roko operoje „Voro vestuvės‘‘.

Grupės sudėtis:

Kotryna Čereškevičiūtė – pianinas, vokalas
Eglė Gadeikytė – vokalas, barškutis
Justas Čereškevičius – gitara, perkusija
Edgaras Galatiltis – akordeonas