celebssexymovie
pornozavr
torrent
 



Akacijų alėja » Festivalio istorija
2015 metų festivalis

2015 m. liepos 11-ąją jubiliejinio XV festivalio diena išaušo nežadėdama idealaus oro... Bet organizatorių akys šviesėjo regėdamos vis didėjantį žiūrovu srautą, pasiruošusį bet kokiam klimatui... Lankomumo rekordas nesumuštas, bet vieni priskaičiavo garantuotai 10 000, kiti 12 000 – o būta ir argumentuojančių, kad apsilankė 14 000, ištroškusių poetinio teksto, asmeninių jausmų dienoraščių kukliame muzikos rūbe (viena iš festivalio taisyklių) išsisakymų scenoje...

 

Tradiciškai  viskas prasidėjo dalyvių apeigomis festivalio ištakų vietoje – prie kultūros centro, kur ankstesnio jubiliejaus metu (kai buvo dešimtmetis) pasodintas akacijos medelis. Prie jo sukalbėta malda-priesaika, muzikantų rankomis jis palaistytas. Tada eitynės „vorele“ į koncertų aikštę, fotosesija prie scenos „istorijai ir žiūrovams“.

 

Kaip įprasta, „Akacijų alėjos“ himną atliko saviškis – vietinis – šeimininkas. Tokią teisę šiemet pelnė raudondvarietė Emilė BULOTAITĖ. Po signataro Ričardo  Pudževelio sveikinimo kalbos, po vėliavos įnešimo, jos perdavimo į festivalio  direktorės Dainos Urbaitienės rankas, Emilė tęsė savo programą


Taip prasidėjo įžangos koncerto dalis MAŽOJI AKACIJA. Čia muzikavo vienvardžio jaunųjų atlikėju atrankos konkurso laureatai. Viktorija PRANAITYTĖ atvyko iš Užulėnio kaimo, Ukmergės rajone... Festivalio draugas Vytauto Kernagio fondas su Vytautu Kernagiu jaunesniuoju priešakyje pasveikino „Akacijas“ ir pristatė  konkurso „Mūsų dienos – kaip šventė“, skirto bardų pionieriui, laureatą. Gabija PETRAUSKAITĖ atvyko iš Šiaulių... Profesionali dailininkė kaunietė Ieva PRŪSAITĖ stebino žemu a la Tanita Tikaram  balso tembru ir gilia gyvenimo prasmės filosofija. Grojo ir vilnietė Anna POLUKORD, TV projektų sėkminga dalyvė.

 

Šiemet užsimezgusią draugyste su muzikos apdovanojimais M.A.M.A. paviešino Vidas Bareikis. Jų laureatas pristatė kitą laureatą – JAMA ir V. Taip  startavo festivalio koncerto pereigos dalis POEZIJA NAUJAI. Reperiai – hiphoperiai – kodėl gi ne naujųjų laikų kasdienybės dainuojamosios poezijos atlikėjai? Jie improvizavo vietoje einamojo momento kasdienybės temomis ar apdainavo iš publikos pasiūlytus daiktus.

 

Didįjį koncertą AKACIJOS IEŠKOJIMAS pradėjo Vladas BAGDONAS, Lietuvos ir Rusijos teatro ir kino žmogus, skaitovas, meno akademijos profesorius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, brazdindamas nemadinga, paprasta, nenaudojančia jokių garso nuėmėjų gitara, pasiekė kiekvieno širdį... DAINOS TEATRAS – garsusis Vytauto Kernagio kūrybos ir organizacijos tvėrinys – nūnai suspindo kitomis spalvomis. Nes tai buvo DAINOS TEATRAS pagal Vidą BAREIKĮ. Džiugu, kad būtent mūsų scenoje jie debiutavo... Ir pradėjo naują skrydį (naują) į žvaigždes (savo)... Piešianti teptuku drobėje ir pirštais rojalio klavišuose, muzikantė iš atominio miesto, atsinešusi neįprastą dainavimo manierą. Tai – apie Aliną ORLOVĄ. Ilgus metus kalbinta atlikėja pagaliau ryžosi. Pušų amfiteatre buvo ne vienas specialiai atvykęs į Kulautuvą būtent dėl šios raudonplaukės... Folk „dinozauras“ Virgis STAKĖNAS per 40 metų scenoje vis dar tebeturintis ką pasakyti, paleido į darbą savąją „Gibson“ gitarą, nūnai „pakinkytą“ 4 garso suėmėjais. Jei jis siekė tapti žmogumi orkestru, juo ir tapo. Akustiniai bliuzai šiandien išstūmė jo kantri... Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, žymiausias lietuvių identiteto simbolis VERONIKA Povilionienė, po 6 metų darbų sugrįžusi, nedarė nieko išskirtinio – tiesiog dainavo be jokio pritarimo liaudies dainas ir jai iškart pritarė kiekvienas pakviestasis.

 

Scenoje Algirdas SVIDINSKAS. Seniausio šalyje bardų sambūrio signataras sveikina su jubiliejumi gitara. Pakilęs greta praėjusių metų festivalio ambasadorius Renatas Norkus įteikia Algirdui šių metų įvertintojo regalijas. Taigi turime dar vieną „Akacijų alėjos“ AMBASADORIŲ.



Edgaras LUBYS. Iš pirmo žvilgsnio – anoks čia bardas. Sėkmingas dar vienas popscenos dalyvis ir tiek... Auditorija įsiklauso į kūrybos tekstus, į jo akustinę gitarą..  Ir nelaiko jo svetimkūniu...

 

SVEIKINIMAS. Nuo per visą istoriją festivalyje dalyvavusių amerikiečių  gitarine daina sveikino Kolorado Romas. Įnešti du gitaros formos balionai. Vienas kilo į vasaros dangų,  kitas nutūps muziejuje.

 

Dar vienas iššūkis organizatoriams, dar vienas bręstantis dainuojamosios poezijos grynumo „skaistybės“ saugotojų priekaištas – Vaidas BAUMILA. Tuo labiau, kad vos prieš pora mėnesių nugriaudėjusi „Eurovizija“ su visomis savo spalvomis. Vaidas laikosi festivalio taisyklės  – teksto svarba ir pritarimas tik 1 akustiniu instrumentu. Daug kas nustemba sužinoję jį esant nemažai atliekamų dainų autoriumi... O kad balsą valdo profesionaliai ir ėjo mokslus britų muzikos citadelėje, – tik pliusas... Kabareto „Akacijų“ scenoje nėra buvę... Šiemet buvo. Ir to „kaltininkas“ – Juozas ERLICKAS.  Butaforija tarsi citavo jo kūrinius – neįgaliojo lazda, rašomoji mašinėlė, sukamas gimnastikos lankas, grafinas, širma, fikusas, „toršeras“, veidrodis, drabužių kabykla, dviratis, „dūda“... Niurna, niekada nesišypsančiu veidu, uždainavęs mėgėjas, 17 knygų rašytojas – profesionalas, dar vienas Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. Jo itin taikli šnekamoji kūryba kasdienybes temomis nuo pledų pakėlė minią ir pavertė ją aplodismentų mašina...

 

LINKSMINKIMOS – taip vadinosi festivalio užbaigos dalis.  Ir ji patikėta Laurai R. ir chorui CHAMELEONAS. Finalui sąmoningai padaryta išimtis: po 5 metų darbų sugrįžusi Laura muzikavo ir viena, ir  su muzikantų grupe, ir su 11 artistų choru.

 

Festivalis šiemet didžiavosi solidžiais skaičiais – trys 3 Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai ir trys teatrai... Prie „Dainos teatro“ ir J. Erlicko kabareto prisijungė Lauros-Chameleono scenos klipų teatras. Čia apgalvotas kiekvienas judesys, kiekvienas kostiumas, kiekviena paralelė, kiekviena tema ir adresatas...

 

Kai saulė jau seniai seniai miegojo, po vidurnakčio įvyko festivalio UŽDARYMAS. Naujai suredaguotą festivalio himną atliko artistai, galėję likti iki 7 valandų trukmės koncerto galo ir gausus būrys besidarbavusių savanorių... Ir žinoma publika, išsireikalavusi 2 bisų...

 

P. S. Festivalio MUZIKINĖS ŠLOVĖS MUZIEJŲ šiemet papildė artistų scenos  kostiumų detalės: Veronikos riešinė ir V. Bagdono peteliškė. Sujaudino atviravimas unikaliu privatumu – A. Orlovos plaukų sruoga. Festivalyje (ir po jo) sukiojosi foto ir vaizdo kameros, skraidė dronai, įrašinėti interviu – buvo renkama gausi medžiaga būsimam FILMUI... Turtingą festivalio ATRIBUTIKOS krepšelį šiemet papildė akacijų arbata, magnetukai ir drobinis maišelis. Artistai (tik artistai) apdovanoti festivalio marškinėliais su dalyvių sąrašu. ORDINAI. Toliau tęsiamas meistrų klasės dalyvių apdovanojimas. Paskutinis žymėtas 148 numeriu.