celebssexymovie
pornozavr
torrent
 



Akacijų alėja » Festivalio istorija
2014 metų festivalis

DATA. Viena iš festivalio tradicijų – „rištis“ prie Mindauginių ir šiemet sulaužyta (matyt, įsigali nauja data ) – norint palaisvint dėmesio kelius Dainų šventei. Tiesą sakant, tų „miegančių brolių“ lietų nuojauta irgi nedavė ramybės. Ačiūdie, kraptelėjo tik baigiantis dainų metų įvykiui, ir žmonės galėjo nevaržomi išsitiesti žolėje... Tad XIV bardų festivalis AKACIJŲ ALĖJA 2014 m. liepos 12 d.17:00–23:45 val. ĮVYKO.


SCENA. Jau trečius metus iš įprastai malonios, bet ankštos erdvės prie kultūros centro, ji „gyvena“ perkelta už 500 metrų į platesnę, arčiau Nemuno. Taip jau bus ir toliau. Pušų amfiteatru pramintas parkas pasitiko pasirengęs. Kaip rūmas stūksojo scena. Į priekį išneštos papildomos garso kolonėlės, sukuriančios akustinį komfortą ir trys dideli LED ekranai toje scenoje ir šonuose (vietoj vieno) leido menui būti pasiekiamu ir kokybišku net toliausiuose žaliosios lauko salės taškuose. Koncerto vedėjo-komentatoriaus kabinos vieta pakeliui tarp scenos ir žiūrovų leido justi ir artistų, ir žiūrovų širdies tvinksnius.


TRADICIJOS. Malda akcijai. Senojoje festivalio vietoje, greta kultūros centro, kur  prieš ketverius metus, dešimtmečio jubiliejui pasodintas akacijos medelis, dalyviai vėl sukibo rankomis ir prisiekė ištikimybe žanrui ir žiūrovui. Prisistatymo eisena. Po maldos akacijai iš senosios festivalio vietos visi dalyviai vorele atėjo per žiūrovų minią. Plojimai (peraugantys į audringus) parodė  tautos pripažinimą. Nuotrauka žiūrovui ir istorijai. Visi artistai (vėl) prieš pat prasidedant muzikos veiksmui išsirikiavo prie savo „darbo  vietos“ – scenos. Padovanoję tris minutes vėl sudomino pulką mėgėjiškų ir profesionalių fotoaparatų. Himnas. Šiemet jį atlikti patikėta jauniausiam – trylikamečiui festivalio dalyviui Ignui, atstovaujančiam šeimininkus – Kulautuvos kaimyną Raudondvarį.


ĮŽANGA. Laikytasi daugiau nei prieš dešimtmetį sukurtos ir šios tradicijos. Ankstyvasis  informacinis paketas visuomenei ir žurnalistams pristatytas festivalio savaitės pradžioje – pirmadienį – spaudos konferencijoje Kaune, „Combo“ klube.  O festivalio išvakarėse – penktadienį – LRT tiesioginiame „Labo ryto“ eteryje prodiuseris atskleidė visas kortas, būsimoji dalyvė Bjelle (Raminta Naujanytė) sudainavo baladę, pritardama egzotiškąja balama.

 

MAŽOJI AKACIJA. Taip vadinosi pirmoji festivalio įžangos koncerto dalis. Ji buvo skirta festivalio idėjos autoriui, vienam iš signatarų  Algirdui SVIDINSKUI  ir jo mokiniams. Ignas Lapienis,  Emilė Bulotaitė ir jau porą kartų „Akacijose“  grojusi Ignė Markauskaitė dalijosi savo pasaulio suvokimu tekstais, įvilktais į muzikos rūbą. Jų mokytojas įdėmiai išklausytas ir pasveikintas su 60-mečiu ąžuolo vainiku ant galvos... V. Kernagio konkurso laureatą rietaviškį Matą Stonkų, muzikavusį bardų suėjimuose ne itin dažnu instrumentu – elektrine gitara, pristatė Vytauto Kernagio fondo vadovas Vytautas Kernagis jaunesnysis.


AKUSTINĖ MUZIKA. Pereigos dalį savo muzika užliejo styginių kvintetas  INTERMEZZO. Du smuikai, altas ir dvi violončelės nuvedė ekskursą nuo klasikos iki regtaimų ir bardų dainų popuri parafrazių. Pusvalandis neprailgo. Sušildė.

AKCIJOS IEŠKOJIMAS. Meistrų klasės dalis. Ją pradėjo gerai  žinomas vardas. Tiksliau to vardo tęsinys – Ainis STORPIRŠTIS. Ar nebus jo tėvo Gedimino, nekart grojusio festivalyje, „perdirbiniu“? Nebuvo. Priešingai, akustinę gitarą keisdamas pianinu, aktorius naujai ir giliai atnešė savo kūrybą. Sveikinimai ir tėčiui... NOJŲ (Darių Milerį) oro laivas čion atplukdė iš Airijos. Ar galima vėl įbrist į tą pačią upę? Taip, naujomis dainomis įrodė Darius, čion sugrįžęs po septynerių metų pertraukos... 2011 m. Skelbta, bet dėl itin objektyvių priežasčių negalėjusi BJELLE (Raminta Naujanytė) nūnai žinoma ir kaip populiaraus TV projekto nugalėtoja. Gitara, kanklėmis ir balama pritarusi savo krištolo balsui nepaliko abejingų... Kas yra SAMAS (Saulius Urbonavičius), žino daugelis. Bet grupės „Bix“ lyderio, gitaristo, dainų autoriaus, žinomo TV prodiuserio ir populiarų muzikos teisėjo su bardų veikla niekas nemanė sieti. O be reikalo... Jau per pirmąsias minutes scenoje Saulius publika „paėmė“ savo socialiais tekstais, roko manieros akustine gitara, bendravimo paprastumu. Gerai „pavarė“ debiutantas!.. Viena dabartinės populiariosios roko muzikos scenos ikonų Algirdas KAUŠPĖDAS. Kai kas tikėjosi, kad grupės „Antis“ lyderis, dainininkas,  pirmasis nepriklausomos Lietuvos LTV generalinis direktorius, Sąjūdžio pirmeivis, visuomenės balsas užtrauks kokį „Ne tau, Martynai…“. Bet tų laukė nusivylimas. Jo instrumentas buvo... medinė tribūna. Dainininkas nedainavo. Jis, versdamas neseniai išėjusios savo knygos „Antiška“ lapus, išraiškingai skaitė / deklamavo dainų eilėraščius. Kas pasakė kad šio, vieno žmogaus orkestro, tekstuose per maža prasmių, kad jis neatlieka bardų misijos. Niekas. Nes visi priėmė. Ir nusivylusių nebeliko. Nė vieno... Virgis STAKĖNAS – vienas „Akacijų alėjos“ signatarų. Krikštatėvis irgi lipo į sceną. Reikėjo dar atlaikyti skeptikų žvilgsnius dėl protekcionizmo (prodiuseris ir pats atlikėjas). Vienas Lietuvos dainuojamosios poezijos pionierių, artistas su 40 metų stažu rimtai ruošėsi. Septynių senų (labai) ir naujų (ką tik) baladžių programa pavyko. Bent niekas nešvilpė… Andrejaus MAKAREVIČIAUS (Rusija) laukė visi. Absoliučiai. Legendinės roko grupės „Mašina vremeni“ – brežnevinių gniaužtų suspaustų šalių bitlų, lyderį tapatina su Džonu Lenonu. Muzikantas-gitaristas, gal pusės tūkstančio dainų autorius, poetas, dešimčių muzikos albumų autorius, TV laidų vedėjas, dailininkas, visuomenės balsas. Scenoje (ne, čia nebuvo garsių „Mašinos“ hitų – vienintelė žinoma baladė bisui) gitaros talkon pasitelkęs smuiką ir akordeoną, jis grojo tylias, atviras, protingas ir iki skausmo nuoširdžias balades... Tuo viskas ir pasakyta. Nieko nebepridėt... NETEISĖTAI PADARYTI – profesionalių aktorių duetas. Aktoriai būtų įprasta... Bet jie buvo m-i-m-a-i! Šie uždainavę mimai turėjo, ką pasakyt. Ir jiems tai sekėsi... Andrius Kaniava ir Aidas Giniotis jau yra po porą kartų dalyvavę „Akacijose“. O štai su visu KEISTUOLIŲ TEATRU – pirmąkart. Ir kilo nuo žolės jaunas ir senas, didelis ir mažas, ir iškart žinodamas visus žodžius drauge traukė kultines dainas vaikams, kurias taip mėgsta ir jų tėvai...

SUDIE.  Iki vidurnakčio likus ketvirčiui, į sceną greta „Keistuolių“ pakilo kiti dalyviai. Prisijungė oranžiniai savanoriai ir „..Tą vakarą vėlų akacijos žiedą / Kėlėm ir laukėm, kas dabar bus. / Ir sužydėjo alėja / Lig debesų..“  Tai buvo himnas. Tai buvo finalas. Kažkas net ašarą nubraukė, kad viskas jau baigėsi...

 

ŠEIMININKAI. Greta festivalio krikštatėvio, „einančio“ prodiuserio, scenaristo  režisieriaus ir koncertų vedėjo pareigas Virgio Stakėno, globėjo, Kauno rajono savivaldybes mero Valerijaus Makūno, idėjinio vado, vieno iš festivalio signatarų savivaldybės administracijos direktoriaus Ričardo Pudževelio, štabo vadovo „Combo“ generalinio direktoriaus Rimo Kišono (netikėtai tapusio ir koncerto fragmento vedėju), redaktorės ir atstovės spaudai Indrės Sekevičienės, dizainerio Gintauto Pelėdos, štabe darbavosi ir naujokai. Direktorė Daina Urbaitienė, techninis vadovas Skirmantas Bajoras, projekto vadybininkas Justas Valatka, fotografė Gintare Urbonaitė. Naujokai visiškai pateisino dėtas viltis… Ir buvo dvi iš keturių stalo kojų... 


SVEČIAI. Tradiciškai jaunųjų bardų konkurso laureatą scenoje pristatė festivalio draugo Vytauto Kernagio fondo vadovas Vytautas Kernagis jaunesnysis. Festivalį pasveikino Lietuvos ambasados Rusijoje diplomatijos vadas Renatas Norkus. Už nuopelnus festivaliui ir žanrui jis pelnė „Akcijų diplomato“ vardą ir apdovanojimą. Dvigubas ambasadorius sveikinimus festivaliui palydėjo pritardamas gitara. Žinomą muzikos kritiką, legendini žurnalistą, sovietinio lagerio jaunimo muzikos undergraundo „tėvą“ Artiomą Troickį čia atviliojo dvasingos  muzikos ir gamtos grožio harmonija. Dar vienas itin aukšto rango diplomatas pagerbė Kulautuvą –Vygaudas Ušackas, Europos Sąjungos ambasadorius Maskvoje.

ŽIŪROVAI. Unikalus, nes ne toks jau ir dažnas šalyje festivalis, kai bilietai nieko kainuoja, neliko nepastebėtas ir šiemet... Atrodo, 15 000 žiūrovų rekordas nepakartotas (objektyvu  – savaitę alinę lietūs, tą patį savaitgalį sutapę keli dideli muzikiniai renginiai kitur šalyje ir Kaune ). Bet, pasak specialistų, žolėje ant pledų, sudedamųjų kėdučių ar tiesiog stačiomis priskaičiuota iki 10 000 lankytojų. Nėra mažai (oi, kaip nėra mažai!..). Džiugino vietinių ir kauniečių minia gausiai „atskiesta“ „ateiviais“ iš kitų šalies regionų, užsienio (publikoje girdėta anglų, ispanų, rusų, lenkų kalbų).


MUZIEJUS. Jau trečius metus skaičiuoja festivalio muzikinės šlovės muziejus, kurio pirmuoju eksponatu tapo Vytauto Kernagio rankraštis „Rugpjūčio žemuogės“. Kruopščiai atrinkti eksponatai, pasakojantys pačias įdomiausias istorijas ne tik apie žinomų atlikėjų muzikinę veiklą, laisvalaikį, gyvenimo būdą, bet ir apie lietuviškos muzikos ir muzikantų praeitį, šiemet vėl papildė stiklo lentynas. Tai savo menu, kūryba, scenos gyvenimu užsitarnavusių garbę artistų asmeniniai daiktai. Šiemet Keistuolių teatras paliko vinilinę plokštelę „Kitas kartas“. 1990 m („ ...šis „longplėjus“ –  tai retas, unikalus, nepakartojamas egzempliorius. Pirmasis audio išleidimas...“), putojančio vyno butelį. 1999 m. („.. niekada neatidarytas Keistuolių Teatro 10 metų jubiliejaus proga išleistas šampanas“). Kadangi  „Keistuolių“ artistai jau yra dalyvavę „Akacijose“ ir kaip solistai, nūnai taip pat papildė „fondus“. Andriaus Kaniavos liūdnojo vaizdo riterio Don Kichoto iš Lamančos pirštinė (kairė) 1997–1998 („...XX amžiaus pabaiga. Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėta apie 1997–1998 metus nesibaigiančiame mūšyje dėl „Keistuolių teatro“ pripažinimo, buvo sviesta į veidą visam tuometiniam Lietuvos teatriniam pasauliui. Tai buvo metai, kai spektaklis „Liūdnojo vaizdo riteris“ žengė pirmus žingsnius į nemirtingą šlovę. Ši pirštinė – vienintelė liudininkė žygių...“). Aido Giniočio galvos dangalas – skarelė bandana – buvo įteikta scenoje iškart po savo pasirodymo („..ši „bandankė“ – tai idėjų šalmas, generuojantis idėjas ir garantuojantis, kad geros idėjos neišdulkės iš galvos...“). Na, o vienas iš dalyvių nė nenujautė, kad įteiks eksponatą. A. Kaušpėdo pasirodymo metu naudota stiklinė steriliai nugabenta į archyvą kad užfiksuotus artisto pirštų anspaudus išsaugot ateities kartoms.... Andrejus Makarevičiaus eksponatas – marškinėliai. 1994 m. birželio 25 d. Maskvoje įvyko grupės „Mašina Vremeni“ 25-čio koncertas. Vieta – labai speciali – Raudonoji aikštė („tai buvo pirmasis rokenrolinis koncertas šioje vietoje. Jo išskirtinumą byloja faktas, kad galutinis leidimas rengti koncertą ČIA gautas tik paskutinėmis dienomis (ko gero, tai ir prezidento Boriso Jelcino demokratinių žingsnių signalas). Susirinko per 100 000 žiūrovų... Buvo pagaminti šie riboto tiražo jubiliejiniai marškinėliai“).


PROMO. Tradicinį reklaminį-informacinį rinkinį (vardiniai marškinėliai, plakatas, bukletas (laikraštis), skrajutė, lipdukas) šiemet papildė naujovės. Šįkart – kvapas ir skonis. Festivalio ženklo siluetą atkartojantis žaliaspalvis akacijų kvapo pakabukas automobiliui, gitaros formos imbierinis meduolis ir stiklinaitė „Akacijų“ medaus leido lankytojui mėgautis ir festivalio prisiminimais. Tentas-stendas su festivalio ženklo ornamentu suteikė galimybę kiekvienam žiūrovui ne tik pasidaryt neeilinę asmenukę, bet ir dalyvauti konkurse. O kiekvienas dalyvis scenoje tradiciškai apdovanotas „Akacijų“ ordinu su unikaliu eilės numeriu tamsiai raudonos spalvos aksomo dėžutėje.


MEDIA. Festivalio autoritetas ir profesionaliai paruošti kryptingi 8 spaudos pranešimai įžiebė informacinės sklaidos ir atgarsių ugnį. Festivalį gausiai anonsavo „Lietuvos rytas“, „Kauno diena“, „Lietaus“ radijas. Rašė „Lietuvos Rytas“  (4 dideli straipsniai), „Kauno diena“, „Šiaulių kraštas“, „Pakaunės žinos“, kiti regioniniai leidiniai, per 20 šalies internetinių portalų. Kalbėjo „Lietaus“ radijas („Ant kalno mūrai“), LR Nacionalinis radijas („Muzikinis vidudienis“). Rodė LRT („Labas Rytas“, „Panorama“, „Septynios Kauno dienos“), Info TV („Info diena“). O LRT „Kultūros“ kanalas parodė net keletą nufilmuotų „valandinių“ koncerto dalių.


INTERAKTYVUMAS. Atnaujinta, papildyta ir praplėsta festivalio interneto svetainė. Greta įprastų išsamių ir informatyvių rubrikų atsirado vaizdo įrašų galerija. Socialinio tinklo „Facebook“  narių – nuolatinių lankytojų – sąrašas artėjo prie pusšešto tūkstančio.


EKOLOGIJA. Akustinės muzikos atitikmuo visuomenėje – ekologija. Tad į festivalį atvykta ir ekologiška transporto priemone – dviračiu. O aikštėje pasitiko stendai, primenantys  susimąstyti apie senutės Žemės gyvybės išteklius ir jos žalojimą neatsakingu elgesiu... Dalyviai  ir svečiai visą jiems skirtą atributiką gavo sudėtą į perdirbto popieriaus maišelius.


SAVANORIAI.  Pusę festivalio istorijos amžiaus gyvuoja jaunų žmonių pasiryžimas darbuotis festivalyje „iš idėjos“. Ir šiemet iš gausaus būrio atrinkta 40 entuziastų. Oranžiniai marškinėliai šmėžavo visuose „karštuose“ festivalio taškuose. Rūpinosi tvarka, talkino tarnyboms,  konsultavo žiūrovus, globojo muzikantus... Atsidėkojant visi pakviesti į sceną drauge sudainuoti festivalio himną... ir sakė „iškart užrašykit mus kitų metų savanoriais...“


KITA. Dar buvo „Akacijų krautuvėlė“, kur galima susipažinti su „Muzikinės šlovės“ muziejaus kilnojamos ekspozicijos eksponatais, įsigyti artistų įrašų plokštelių, knygų, gauti autografų... Dar buvo Raudondvario pilyje garbingiems svečiams mero pietūs, festivalio rėmėjai, bičiuliai sukviesti stebėti koncerto į svečių palapinę. Dar buvo malūnsparnis, taupęs užsienio artistų laiką – gabenęs į Kulautuvą ir leidęs pasidžiaugt Kauno apylinkių grožiu iš paukščio skrydžio... Dar buvo.... – ar negeriau visa tai pamatyt p a t i e m s... Kitų, 2015-jų, liepą Kulautuvoje bardų festivalyje AKACIJŲ ALĖJA. 


POST SCRIPTUM. „Kulautuvoje galėčiau nakvot ir ant žolės“. Andrejus Makarevičius.