celebssexymovie
pornozavr
torrent
 



Akacijų alėja » Festivalio istorija
2013 metų festivalis

DATA. „Devyni miegantys broliai“ turi savo tradicijas.  Festivalis – irgi. Viena jų – festivalio data. Ji „rišama“ prie mindauginių. Bet, norint palaisvinti dėmesio kelius Lietuvos pirmininkavimo Europoje pradžiai, nuspręsta tradiciją savaite pavėlinti… Bet niekas negalėjo galvoti, kad vasaros dangūs prapliups lietumis būtent festivalio išvakarėse. Baugino atsargiuosius, „įtempė“ dalyvius, „perspėjo“ rėmėjus... Bet organizatoriai pasakė DAROM. Darom nesižvalgydami. Ir jis, XIII bardų festivalis AKACIJŲ ALĖJA 2013 metų liepos 13 dieną ĮVYKO.

NAUJOVĖS. Jau sukurtos, kasmet tausojamos, tobulinamos... Ir įvedamos naujos. Jei pasiteisina – tampa tradicijomis.

SCENA. Jau pernai persikėlus į platesnę erdvę arčiau Nemuno, šiemet visus susirinkusius pasitiko patobulinta vietos infrastruktūra: parke įrengti šviestuvai, atlikėjų ir jų gerbėjų džiaugsmui pastatyta daug didesnė, efektinga, moderni scena. Pasirūpinta, kad į priekį išneštos garso kolonėlės sukurtų akustinį komfortą, meno pasiekiamumą net toliausiuose pušų amfiteatro taškuose – tai visiems leido kuo puikiausiai suprasti dainų tekstus.

MUZIEJUS. Praėjusiais metais gimusį festivalio muzikinės šlovės muziejų, kurio pirmuoju eksponatu tapo Vytauto Kernagio rankraštis „Rugpjūčio žemuogės“, šiemet papildė net trijų atlikėjų asmeniniai daiktai. Kruopščiai atrinkti eksponatai pasakoja pačias įdomiausias istorijas ne tik apie žinomų atlikėjų muzikinę veiklą, laisvalaikį, gyvenimo būdą, bet ir apie lietuviškos muzikos ir muzikantų praeitį. Įdomu tai, kad muziejui eksponatus šiais metais davė trys jubiliatai (60-metį jau atšventę ar netrukus švęsiantys atlikėjai), kurių pavardės arba sceninis vardas prasideda S raide. Tai – Kostas Smoriginas, Virgis Stakėnas ir Vytautas Babravičius-Simas. Kostas nusprendė „Akacijų alėjos“ muziejui padovanoti prieš dešimt metų iš Japonijos parsivežtą spiningą. Virgis – paties rankomis siuvinėtą beisbolo kepuraitę ir panaudotų gitaros stygų rinkinį, Vytautas – lūpinę armonikėlę, ant kurios medinio rėmelio paties atlikėjo rankomis išrėžtas slapyvardis Simas.

PRIESAIKA-malda. Senojoje festivalio vietoje, greta kultūros centro, kur  prieš 3 metus, 10-čio jubiliejui pasodintas akacijos medelis, dalyviai susikibo rankomis ir prisiekė ištikimybe žanrui ir žiūrovui.

CD SERIJA „Po akacijos ženklu“. Kasmet bus leidžiamas vieno atlikėjo kompaktinis diskas. Pirmasis serijos albumas – Virgio Stakėno „Folkabilly. Koncertas“.

DRAUGAI. Naujuoju tapo žmonių su negalia dainuojamosios poezijos festivalis „Obelų žydėjimas“ Kupiškio socialinės globos namuose.

PARAMA. Festivalio bukletas-laikraštis, greta informacinės užduoties – pristatyti kiekvieną atlikėją specialia anketa ir nuotrauka, šiemet atliko ir labdaros misiją. Kaina nebuvo ribojama. Visa sumokėta suma atiteko sudegintų Kulautuvos ir Paštuvos bažnyčios atstatymo fondui. Be to, čia skelbti ir paramos sąskaitų numeriai, taigi kilnūs žmonės galėjo (ir gali ) pervesti norimą sumą.

EKOLOGIJA. Akustinės muzikos atitikmuo visuomenėje – ekologija. Tad į festivalį atvykta ir ekologiška transporto priemone – dviračiu.

HIMNAS. Šiemet jį atlikt buvo patikėta bičiuliams iš „Obelų žydėjimo“ festivalio – Erlandui PARFIONOVUI ir socialiniam darbuotojui Rimgaudui BRAŽUI.

* * *

MAŽOJI AKACIJA. Taip vadinosi pirmoji festivalio įžangos koncerto dalis. Čia pasirodė žanro viltys – šalies jaunimo dainuojamosios poezijos konkursų lyderiai. Atrankos konkurso „Mažoji akacija“ laureatai – Matas KAUNIETIS ir Dangiras PETRAITIS, Miglė ir Gediminas IVAŠKEVIČIAI (beje, vos prieš pora savaičių sumainę  žiedus) bei grupė ORA.  Respublikinio moksleivių dainuojamosios poezijos konkurso laureatai merginų trio BALTOS VARNOS užbaigė jaunimo dalį.

AKCIJOS IEŠKOJIMAS. Meistrų klasės dalis. Ją pradėjo gerai žinomas viduriniosios kartos bardas, grupės „Arbata“ lyderis Andrius ZALIESKA-ZALA. Arbata buvo gardi, kvapni, gaivinanti savo protingais tekstais, apgalvotu muzikiniu rūbu... Jaunas kūrėjas, subtiliai derinantis akustinį ir elektroninį skambesius bei išskirtinį vokalą, M.A.M.A. ir T.Ė.T.Ė. apdovanojimų laureatas Markas PALUBENKA privertė arčiau scenos pasislinkti jaunesnės kartos žiūrovą. Jausmingas. Subtilus. Inteligentiškas (beje, Markas pirmąkart uždainavo lietuviškai... Festivalio  organizatoriai nesikrato šlovės laurų grąžinant dar neprarastajai kartai norą išsakyti save gimtąja kalba)... Aktorius, režisierius, vienas iš „Keistuolių teatro“ įkūrėjų, garsusis „Kalėdų Senelis“, dainų autorius ir atlikėjas Sigutis JAČĖNAS debiutavo bardų scenoje. Debiutavo festivalyje ir akordeonas, akomponavęs aktoriaus scenos monologams, apimantiems ir vertingą poeziją ir tėvų jaunystės dainų citatas.

PO 11 ir 4 metų sugrįžęs į „Akacijų...“ glėbį aktorius, filmų garsintojas žinomas televizijos personažas, dainų autorius ir atlikėjas Giedrius ARBAČIAUSKAS surinko dideles  komplimentų atsargas. Žemas, vyriškas jo balsas neleido likti abejingiems net ir tiems, kurie paskutinįkart skaitė poeziją vidurinėje mokykloje... Iš pirmo žvilgsnio lyg ir netikėtas pasirinkimas bardų scenoje matyti  dainininkę, 2011 m. Eurovizijos dainų konkurso Lietuvos atstovę, įvairių projektų dalyvę ir kūrėją, džiazuojančią vertingosios popmuzikos dalies atlikėją Eveliną SAŠENKO iškart ištirpdė linkusių abejoti vėsą (o kaip ji naujai, įdomiai „perskaitė“ Kernagį,  Smoriginą!)... Virgis STAKĖNAS, prie kojų pasidėjęs du lagaminėlius, pripildytus elektroninių  priedų (kaip ten jis ir nesusipainioja groti ne tik rankomis bet ir kojomis?), įnešė naują „žmogaus orkestro“ sąvoką ir dainuojamosios poezijos panoptikumą. Gal ir nebuvo blogai, jei „Akacijų“ krautuvėlėje jo diskas „Folkabilly. Koncertas“ tirpo akyse...

„Sunkioji artilerija“, „žanro klasikai“ – taip visai sąžiningai galima būtų įvardinti šiuos atlikėjus... Po ilgesnės pertraukos į sceną grįžtantis kantri muzikos Lietuvoje pradininkas, dainininkas, kompozitorius, poetas, legendinis Vytautas BABRAVIČIUS-SIMAS nesirūpino jo pasirodymo metu sustiprėjusiu lietumi. Jis tik rūpinosi, ar tauta paleis jį, nesugrojusį senųjų „visaliaudiniais“ tapusių hitų. Ar priims skaudžią tiesą, įkvėptą Sąjūdžio patriotizmo ir sąžinės?.. Dainius be reikalo nerimavo – jo giesmės-baladės pasiekė adresatą pačiu artimiausiu keliu... Kostas SMORIGINAS – ne tik žinomas, puikus teatro ir kino aktorius, režisierius, dainų autorius ir atlikėjas, bet ir bardų ikona. Jam jau nieko nebereikėjo (nebereikia) įrodinėti. Tik groti ir dainuoti taip mielai „šančiuojant“. Ir visi buvo laimingi. Ir kiekvienas. Meistro darbas.

LINKSMINKIMOS. Taip paprastai organizatoriai vadina baigiamąją festivalio dalį. Ji ir buvo planuota... Bet tik  kiek vėlėliau... Svečiai iš plieno miestu vadinamo Pitsburgo (JAV) – Mikey DeLUCA ir IGGY netikėtai perėme planuotą iniciatyvą (nors svečiais vadinti šį duetą gal nėra labai tikslu, nes sceninį vardą Iggy pasirinkęs atlikėjas Amerikoje gyvena 20 metų, bet gimė Lietuvoje). Nepaprastai įdomų Mikey vokalą, kiek primenanti jaunąjį Joe Cocker, atskiestą Tom Waits, papildė puiki akustinės gitaros technika ir harmonijos apačią užpildantis Iggy akustinis bosas. Už muzikos šydo slypėjo gilūs prasmingi tekstai apie santykius tarp žmonių. Bet įprastą baladinę rimtį sudrumstė naujausios technologijos (organizatoriai jau buvo deklaravę, kad siekia greta tradicinių dainuojamosios poezijos vertybių drauge eiti ir į koją su laiku, išsaugant jauniausios kartos kūrėjų / atlikėjų dėmesį). Iggy pademonstravo muzikos semplų mašinos galimybes – kai namuose susikurtais tembrų ir efektų ruošiniais grojama gyvai scenoje. Ir prasidėjo.  Žiūrovas stryktelėjo ant kojų, ėmė pritarti ir plojimais, ir balsais – reikalauti biso.  

VĖLAVIMAS. Organizatoriai pasimokę iš praeities (daugkartinės), įsiklausę į žiūrovų pageidavimus (nuolatinius) suplanavo festivalio nebaigti vėlai. Kad žmonės spėtų į autobusus, kad nesumigtų prieš laiką vaikai... Deja, ir akustiškai muzikuojantis, patriotinių dainų atlikėjas, sunkiojo metalo kolektyvas THUNDERTALE nespėjo sugrįžti iš koncerto pajūryje. „Perkūno sakmės“ vyrų garbę išsaugojo atsipašymas – ir žiūrovų, ir organizatorių.

SVEIKINIMAI. Buvo: nuo Vytauto Kernagio fondo (Vytautas Kernagis jaunesnysis vaizdu iš ekrano), nuo festivalių „Tai – aš“ ir „Purpurinis vakaras“ (Juozas Žitkauskas),  nuo festivalio „Obelų žydėjimo“ (Kupiškio socialinės globos namų direktorius Dainius Bardauskas), nuo buvusios „Akacijų alėjos“ dalyvės Jūratės Miliauskaitės (balsas ir gitara į mikrofoną). Kreipėsi ir Kulautuvos klebonas Šarūnas Petrauskas.

SUDIE. Šiek tiek (tik šiek tiek) perlipus į kitos dienos laiką organizatorių, savanorių ir neišskubėjusių dar dalyvių choro (ne juokas – 7 valandų trukmės koncertas) scenoje sugiedotas festivalio baigimo himnas. Pasidžiaugta, kad lietūs neįveikė – jei ir neleido „sumušti“ lankomumo rekordo ( 15 000), tai tikrai išsaugojo ištikimųjų gretas (ir visai ne skystas – 6 000 ar net 7 000). Viliamasi LRT unikaliu pažadu parodyti festivalį keliose laidose net per 2 programas ir net keliomis versijomis.

Susitikime kitąmet. Toje pačioje vietoje su tais pačiais lūkesčiais. Ir jie bus pateisinti. Su kaupu.