celebssexymovie
pornozavr
torrent
 



Akacijų alėja » Festivalio istorija
2009 metų festivalis

Kiekvienais metais aš stebiuosi ir žaviuosi, kaip gražiai šis bardų festivalis auga – klausytojų ratas plečiasi, o organizatoriai pateikia vis daugiau naujovių. Tad nenuostabu, kad keli tūkstančiai geros muzikos pasiilgusių žmonių liepos 11 d. susirinko į Kulautuvos miestelio Pušų amfiteatrą, kur jau devintąjį kartą startavo tradicinis dainuojamosios poezijos festivalis – „Akacijų alėja“.

Vienas iš pagrindinių šio festivalio idėjos autorių, žymus folklorininkas Algirdas Svidinskas pradėjo festivalį pritardamas savo paties pagamintomis miniatiūrinėmis, į delną telpančiomis, kanklėmis. Sulig pirma nata pasklido ne tik muzika, bet ir prapliupo stiprus lietus, kuris šventinės nuotaikos tikrai nesugadino. Pasislėpę po lietsargiais žmonės klausėsi „Mažosios akacijos“ moksleivių grupės laureatų pasirodymų – Justinos Budžiūtės, Andrės Brazauskaitės, Gintarės Ružinskaitės, Ignės Markauskaitės.


„Mažosios akacijos“ suaugusiųjų grupės prizininkų pasirodymus pradėjo Reda Višinskytė ir Tomas Pupinis. Toliau klausantis Eglės Gelažiūtės buvo galima tiesiog atsipalaiduoti ir leisti mintims klajoti po didelį prisiminimų pasaulį. Jau ne pirmą kartą „Akacijų alėjoje“ dalyvaujantis Mindaugas Grigaitis scenoje pasirodė su visa grupe, o „Vitražuose“ grojantis Edvinas Petkevičius pagaliau nuvijo lietų ir Kulautuvos miesteliui sugražino saulę. Bendra nuotaika kaip mat pasikeitė ir publika aktyviau palaikė grojančiuosius muzikantus. „Mažąją akaciją“ vainikavo Vytauto Kernagio atminimui skirto konkurso „Nenusigąsk, tai aš...“ laureatas Ignas Gužauskas.


Platesnę informaciją apie dalyvaujančius „Akacijų alėjos“ atlikėjus buvo galima rasti išleistame festivalio laikraštyje. Tai – puiki idėja, kurią pradėta įgyvendinti nuo praeitų metų, o publikuotą leidinį papuošė ne tik fotografijos iš kiekvieno festivalio, bet ir V. Kernagio (1978 m.) bei G. Kuprevičiaus (1979 m.) išspausdinti straipsniai apie dainuojamosios poezijos žanrą.


„Mažosios akacijos“ laureatus pristatinėjęs aukštaičių folkbardas Algirdas Svidinskas pradėjo „Akacijų alėjos“ festivalio pagrindinę dalį ir dovanojo susirinkusiems savo kūrybos dalelę. Nostalgiškai nusiteikęs Algirdas padainavo apie savo gimtąją vietą – Zarasus ir jo apylinkes.


Įvairiuose muzikiniuose projektuose save išreiškiantis aktorius Giedrius Arbačiauskas su visais žiūrovais pasisveikino sekančiais žodžiais: „Jisai svajojo patirti kažką nepaprastą, ir matyt tas noras buvo toks stiprus, kad žiūrėdamas į Paukščių Taką jis išvydo  Vienaragį besileidžiantį į jį. Iš po jo kanopų byrėjo fėjų dulkės. Jos akys žibėjo kaip deimantai, jo karčiai plaikstėsi vėjyje...“. Ištartų žodžių mintis atsispindėjo ne tik jo dainose, bet ir žmonių širdyse, kurie šiltai priėmė aktoriaus nuoširdumą.


Kita ant scenos pasirodė kylančia bardų žvaigžde tituluojama ir pirmosios Sauliaus Mykolaičio vardo premijos laureatė Ieva Narkutė. Pasak laikraštyje pateiktos informacijos, ji prioritetų bardų muzikoje neturi, nes jos neklauso. Bet visi žiūrovai klausėsi Ievos melancholiško pasirodymo. Pati sau pianinu akomponuodama atlikėja atrodė daug laisvesnė nei tada, kai prie jos prisijungė gitara skambinęs Ignas.


Išsiilgę šiltesnės muzikos ir atgaivos, susirinkusi daugiatūkstantinė minia didelėmis ovacijomis pasitiko aktorių Vladą Bagdoną, kuris šiame festivalyje pasirodė jau nebe pirmąjį kartą. Savo paprastumu ir nuoširdumu žiūrovų simpatijas užsitikrinusio aktoriaus, publika nenorėjo paleist nuo scenos, tad aplodismentų gausa po kiekvienos dainos vis didėjo. Vladas Bagdonas dovanojo susirinkusiems savo geriausias dainas, dalį kurių yra sudėjęs į birželio mėnesį išleistą kompaktinę plokštelę „Žingsniai dainoje“.


Aleksandras Belkinas (Aleksandr Belkin)
– žmogus-orkestras (One-Man-Band). Kitaip šio bliuzmeno pasirodymo įvardinti neįmanoma. Vienu metu grojanti perkusija, gitara, lūpinė armonikėlė ar džembė... ir... „Bliuzo naktyse“ skleista energija užpildė visą Kulautuvos Pušų amfiteatrą.


Na, o liaudies dainų atlikėjai Veronikai Povilionienei neprireikė nei vieno instrumento. Kai kuriuos dainų kupletus jai pritardavo tūkstantinis susirinkusių žmonių choras. Švenčiant Lietuvos vardo 1000-ies metų paminėjimą, ji tarsi priminė, koks iš tiesų svarbus yra lietuvių liaudies dainų palikimas mums bei ateinančioms kartoms.


Bene vienintelis ir įsimintiniausias šio festivalio duetas – Aistė Smilgevičiūtė ir Rokas Radzevičius – atidavė visą savo sielą. Tyra, švelnu, subtilu, jautru, pasakiška. Tokiais žodžiais būtų galima apibendrinti jų pasirodymą. Visiems širdis apsalo, kai Aistė bei Rokas uždainavo „Meilės duetą“ iš operos „Jūratė ir Kastytis“.

 

„Akacijų alėjoje“ koncertavo ne tik Lietuvos atlikėjai, bet ir sulaukta keleto svečių iš užsienio. Iš Jungtinės Karalystės atvykęs Steve'as Simpsonas (Steve Simpson) atliko baikeriškas dainas pritardamas mandolina. Dar vienas pagirtinas festivalio organizatorių sprendimas – dideliame ekrane pateikti į lietuvių kalbą išverstus Steve'o kūrinių tekstus. Tad atlikėjo dainų žodžius suprato kiekvienas, tačiau, sprendžiant iš publikos reakcijos, ne visiems atvykusiems buvo priimtina jo atliekama muzika. Iš tiesų sunku nuspėti, kur yra dainuojamosios poezijos žanro ribos, ir kokiu muzikos stiliumi turėtų save pateikti atlikėjas, priskiriantis save šiam žanrui.

Po Steve'o Simpsono ant scenos pasirodė dar keli svečiai iš užsienio. Tai – Lietuvoje gimusi ir į JAV emigravusi Gintarė Jautakaitė bei daugiau kaip pusę savo amžiaus roką grojantis Amerikos lietuvis Romualdas Zableckas (Kolorado Romas). Puiki dainininkė ir poetė šiame bardų festivalyje tryško energija ir atliko senas, gerai žinomas dainuojamosios poezijos dainas, o pagal Romo atliekamas kompozicijas atsipalaidavusi minia ne tik lingavo, bet ir pradėjo šokius.

Puikiai pažįstamas ir kupinas įvairiausių idėjų „Akacijų alėjos“ krikštatėvis Virgis Stakėnas pasiūlė žiūrovams dar vieną naujovę – savo dainų folk-karaokė. Geriausių kūrinių atliekamus žodžius susirinkusi tūkstantinė minia skaitė dideliame ekrane ir dainavo kartu. Po kiekvienos dainos vis gausesnės ovacijos bylojo, kad žiūrovai nenorėjo paleist nuo scenos šio kantri dainininko.

Bet smagus vakaras tuo dar nesibaigė. Savotiškas sugrįžimas į didžiąją sceną – buvusiųjų „Poliarizuotų stiklų“ lyderis Šarūnas Mačiulis. Paprasti Šaro dainų tekstai ir stilius išliko tokie patys, pritraukiantys tam tikrą grupę klausytojų. O pastarieji tiesiog nenustigo vietoje ir šėlo it patrakę, išgirdę „vizitine kortele“ tapusius kūrinius „Poliarizuoti stiklai“ bei „Medžiai be lapų“.

Neišsiskirstę festivalio atlikėjai bei svečiai uždainavo Virgio Stakėno sukurtą „Akacijų alėjos“ himną. O dainuojamosios poezijos festivalį užbaigė Raudondvaryje gyvenantis meksikietis Helijus Alfredas Gomezas Luisas (Helio Alfredo Gomez Luis) padėdamas muzikinių projektų grupei „Vitražai“.

Šiuo akordu finišavo devintasis bardų festivalis, o kiekvienam jo dalyviui įteikta po atminimo dovaną, specialų „Akacijų alėjos“ ženklą - gitarą. Per pirmąjį festivalį sudaužytos molinės puodynės šukės tikrai neša sėkmę ir galima prognozuoti, kad kitąmet Kulautuvos miestelis pakvies visus į 10-ąjį dainuojamosios poezijos festivalį.


Tomas Pupinis


2009-ųjų bardų festivalio „Akacijų alėja“ dalyviai


Giedrius ARBAČIAUSKAS
Vladas BAGDONAS
Aleksandras BELKINAS
Gintarė JAUTAKAITĖ (JAV)
Kolorado ROMAS (JAV)
Šarūnas MAČIULIS
Ieva NARKUTĖ
Veronika POVILIONIENĖ
Steve SIMPSON (Jungtinė Karalystė)
Aistė SMILGEVIČIŪTĖ 
Virgis STAKĖNAS  
Algis Svidinskas   
„Mažosios Akacijos“ konkurso laureatai:
Justina BUDŽIŪTĖ
Gintarė RUŽINSKAITĖ
Andrė BRAZAUSKAITĖ
Ignė MARKAUSKAITĖ
Tomas PUPINIS ir Reda VIŠINSKYTĖ
Eglė GELAŽIŪTĖ
Mindaugas GRIGAITIS ir grupė
Edvinas PETKEVIČIUS
Vytauto Kernagio atminimui skirto konkurso „Nenusigąsk, tai aš...“ laureatas Ignas GUŽAUSKAS
Helio Alfredo Gomez LUIS ir „Vitražai“ (Meksika-Lietuva)