|
Akacijų alėja » Apie dainuojamąją poeziją
| Sigitas Geda, poetas | 2011-05-28 |
Ištakos... Užtektų
priminti, kad XIX amžiaus didieji lietuvių poetai savo tekstus
išdainuodavo. Ir A. Strazdas, ir A. Vienažindys, ir A. Baranauskas. Tai,
regis, ėjo iš bažnytinės, lotyniškos, lenkiškos, lietuviškos
tradicijos. Nereikėtų užmiršti, kad lietuviai, kaip ir didžiuma
civilizuotų tautų, turėjo dar ir užstalės repertuarą. Dar vienas
šaltinis - teatrai, cirkai, smuklės, kavinės bei restoranai... Būtų
sunkoka, o gal net ir nereikalinga nustatyti, kada hipiška gatvės daina,
užstalės motyvas pasikeitė ir kada aktorius, poetas ir gitaristas ėmėsi
„rimtosios poezijos“...
...Poezija buvo ištraukta iš knygų ir prikelta naujam gyvenimui. Visi renesansai prasideda taip - iš susilietimo su klasika, su tuo, kas uždaryta siaurame, ankštame rate, kas knygose, bibliotekose...
Graži lietuvių dainuojamosios poezijos mokykla. ...Ir muzika, ir poezija, ir teatras labai lakūs dalykai. Erdvė, kurioje šis žanras tarpo, apėmė ir folklorą, ir tradicinę, ir moderniąją poeziją. Elementų esama ir lietuviškų, ir lenkiškų, ir rusiškų, ir dar keistesnių, egzotiškų, šamaniškų... Europietiškų, azijietiškų, afro - amerikietiškų...