celebssexymovie
pornozavr
torrent
 



Akacijų alėja » Apie dainuojamąją poeziją
Domantas Razauskas, dainų autorius ir atlikėjas, poetas

...Dainuojamoji  poezija... Neturiu nieko prieš patį pavadinimą, man tiesiog pačiame žanre per siaura, jaučiuosi tvankiai. Nuo tradicinių dainuojamosios poezijos atlikėjų, man rodos, skiriuosi tuo, kad daina man yra vientisas ir unikalus kūrinys, iš kurio negaliu lyg su replėmis ištraukti kažkokių eilučių ir jas skaityti. Lygiai taip pat nedrįsčiau imti gero poeto eilėraščio, lyg jis nebūtų pats sau pakankamas ir dar kažkaip jį tobulinti... daina gimsta kaip daina, ir man beveik visada būna aišku, kad jei galvoje ar erdvėje kažkas jau sukasi, vadinasi, tai bus daina.

... Vladimiras Vysockis, kurio dainos skaitomos ir klausomos kaip poezija... Kaip tik todėl aš nesipriešinu dainuojamosios poezijos žanrui kaip tokiam. Man tiesiog nepatinka ta išankstinė nuomonė, kuri paprastam žmogui šauna į galvą, kai jis išgirsta šį pavadinimą. V. Vysockis – plačiąja prasme tai yra poezija. Lygiai taip pat, kaip ir Bobas Dylanas ar Leonardas Cohenas.

...Pamenu, po vieno koncerto, prie manęs priėjo klausytojai ir sakė – esi prisiklausęs tos ir tos grupės. Kitame koncerte kiti klausytojai sakė, kad man padarė įtakos kita grupė. Tų abiejų grupių gyvenime nebuvau girdėjęs...

Kiekvienas žmogus klausydamasis dainos iš dalies joje girdi tai, ką jis ir nori girdėti – savo patirtį, savo muzikinę istoriją. Aš niekada nebuvau A. Makarevičiaus ir grupės „Mašyna vremeni“ gerbėjas, nors vaikystėje kelios plokštelės gal ir sukdavosi namuose... Su visa meile bičiuliui K. Smoriginui galėčiau pasakyti, kad tai nebuvo ta muzika, su kuria aš augau, nors pasąmonėje gal kai kas ir yra įstrigę...

...V. Kernagis, be jokios abejonės, ypač jo albumas „Akustinis“ buvo labai svarbus. Mokiausi mokykloje, kai ši plokštelė buvo perleista kasetės formatu, ir tai buvo geras šokas visiems, barškinantiems gitaras, kurie neturėjo pavyzdžio, kaip groti ir dainuoti lietuviškai. Tuo metu, maždaug 1996 ar 1997-aisiais viešojoje erdvėje buvo įsigalėjusi pigi ir gašli muzika, kurios nesinorėjo groti. Buvo galima pagroti nebent Andrių Mamontovą, nes „Antį“ ar „Bix“ akustine gitara pagroti labai sudėtinga. O kai atsirado „Akustinio“ kasetė, visi jį puolė groti. Todėl sakyti, kad V. Kernagis padarė man įtakos, tas pat, kas sakyti kad Bachas paveikė kažkokio konkretaus kompozitoriaus kūrybą. Juk jis padarė įtakos visiems kompozitoriams. Tad, be jokios abejonės, V. Kernagio gitaros skambesys, akordų slinktys man buvo svarbios. Lygiai taip pat, kaip ir pažintis su poezija – M. Martinaičiu, S. Geda – vyko kaip tik per V. Kernagį, man dar mokantis mokykloje.

...Neneigsiu, kad B. Grebenščikovas yra mano mėgstamas kūrėjas. Gal net ne mėgstamas... Įsivaizduok eglių girią, kurioje šalia vienas kito auga du vieniši berželiai, ir šaknimis, per eglyną, jie vienas kitą jaučia. Jiems net nereikia kalbėti, sakyti patinka-nepatinka, užtenka to, kad jie yra šalia vienas kito su panašia pasaulėžiūra, mąstymu... Negaliu pasakyti, kad mane formavo B. Grebenščikovo kūryba, bet man patinka jo dainos, jo laikysena man artima. Tačiau kai žmonės man sako, jog mano kūryboje daug B. Grebenščikovo, aš pasiteirauju, ką jie tuomet girdi, kai klausosi B. G. Pavyzdžiui, Artiomas Troickis sakytų, kad girdi Bitlus, B. Dylaną, Donovaną...

...Iš esmės kiekviena muzika turi savo intertekstą. Literatūroje tai savaime aišku ir priimtina – skaitydamas, tarkime, Umberto Eco, matai, kaip veriasi įvairiausi intertekstai nuo scholastinės filosofijos iki Pietų Amerikos prozos. Tuo tarpu muzikoje, jei pamėginsi sužaisti kažkokiu motyvu ar specialiai sukurti dainą B. Dylano maniera, būsi apkaltintas vagyste. Muzikinė autorystė yra sąlygiškas dalykas. Iš esmės nieko naujo, kas visus nustebintų, negali sukurti, todėl belieka mėgautis tuo, ką darai, ir tiek.

...O įtakų yra galybė – aš visą gyvenimą klausiau ir šiandien tebeklausau labai daug muzikos. Jaučiu didelį džiaugsmą pasikalbėti su žmonėmis, kurie yra atviri įvairiai muzikai, nėra visko susidėlioję į sau patogias lentynėles – čia bardai, čia B. G., čia dar kažkas...

...štai Bitlai, juk jie taip pat nėra vienalyčiai, ten pilna skirtingų muzikinių žanrų, požanrių ir tipų: gali jiems prikaišioti kad kopijuoja rokenrolą, psichodeliką, regį ir t.t. Ten yra visko. Lygiai taip pat ir aš niekada nemėgau užsidaryti ir apsiriboti vienu žanru – nuo šiol kursiu ir dainuosiu tik bliuzą...

Citatos iš Bernardinai.lt (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-06-11-domantas-razauskas-nera-nieko-kas-nebutu-dievas/118640)